Dievybės Trejybės vienybė

10-ajame straipsnyje nagrinėjama viena iš didžiausių egzistencijos mįslių: kaip begalinis, absoliutus Dievas per Rojaus Trejybę susijęs su ribota visata. Jame atskleidžiamas gilus dieviškas paradoksas – vietoj to, kad kauptų galią, Visuotinis Tėvas nuolat dalijasi visais įmanomais savo aspektais, dalydamasis valdžia ir dieviškumu su savo sutvertomis būtybėmis, tuo pačiu išlaikydamas kosminę vienybę per Trejybę. Ši koncepcija meta iššūkį mūsų įprastoms idėjoms apie aukščiausias būtybes ir pateikia dieviškojo vadovavimo modelį, pagrįstą dosnumu ir dalijimusi galia, o ne kontrole.