Kelionė per Samariją

Kai Jėzus ir jo apaštalai leidžiasi į Samariją ir graikų miestus, jie susiduria su pirmuoju dideliu filosofiniu iššūkiu iš romėnų piliečių pusės, kurie jų žinią atmeta kaip skirtą „silpnapročiams ir vergams“. Atsakydamas į tai, Jėzus pateikia įtaigią kalbą apie tai, kaip dieviškoji meilė, toli gražu nebūdama silpna, iš tiesų yra aukščiausioji jėga, valdanti visatą – nors, kaip ir tėvų drausminimas, jos išmintis ne visada iš karto matoma. Šis romėnų stiprybės idealų ir Jėzaus revoliucinės žinios apie tikrąją meilės galią susidūrimas išryškina amžiną diskusiją apie tikrosios stiprybės ir regimosios galios prigimtį.